Švelniai, lyg nuo vasariško vėjelio, siūbuojančios pievos piešinys, nutapytas mergaitės kambaryje. Su mažąja piešinio užsakove aptarėme visas detales: kokie augalai turėtų augti jos kambario pievoje, kokie gyvūnai turėtų gyventi. Piešiant eskizą šiam piešiniui, su mergaitės mama nusprendėme, kad pieva galėtų augti po žydinčiu medžiu: taip piešinys pagyvintų didžiąją dalį laisvų kambario sienų. Kadangi piešinys buvo tapomas be jokio fono, buvo išlaikyta šviesa ir erdvės jausmas nedideliame kambaryje.
Žaismingame pievos piešinyje pavyko įgyvendinti visas kambario šeimininkės ir šeimos narių idėjas, kilusias jau pradėjus tapyti piešinį. Taip piešinyje "apsigyveno" sraigės, drugeliai, ant medžio šakelės nutūpė kikilis, "išdygo" grybai, o eskize nupieštas ežys, piešinyje ant sienos gavo visą šeimyną - net tris ežiukus!
Piešinio augmenijai tapyti pasirinktos pastelinės spalvos, jas pagyvina viena kita kontrastingesnė detalė. Norint išlaikyti detalių vientisumą buvo atsisakyta mėlynų, raudonų atspalvių. Alyvinės detalės piešinyje derintos prie tos pačios spalvos knygų lentynos.
Ant pagrindinės sienos nutapyto medžio šakos "nukeliauja" ant greta esančios sienelės, ir nusvyra virš mergaitės lovos. Taip pat pievos augalai užauga ir nedideliame tarpe tarp lovos ir knygų lentynos: atsiranda tęstinumas kambario erdvėje.
